Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) Sutarčių skyriaus specialistai išanalizavo Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigų praėjusių metų finansinės veiklos ir darbo užmokesčio (DU) rezultatus. Jie parodė, kad bendras visų įstaigų finansinis rezultatas 2021 m. buvo teigiamas ir 1,4 mln. Eur didesnis nei 2020 metais, o medikų atlyginimai pirminės sveikatos priežiūros centruose (PSPC) – didesni nei ligoninėse. Analizės rezultatai pateikti Panevėžio TLK stebėtojų tarybos nariams.
2021 metų finansines ataskaitas pateikė 169 gydymo įstaigos, iš kurių 33 viešosios ir 136 privačios. Analizę pristačiusi Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Kamilė Kakariekienė pastebėjo, kad neigiamą finansinį rezultatą pernai turėjo 28 gydymo įstaigos: 7 ligoninės, 1 poliklinika, 3 PSPC, 1 greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis ir 16 privačių gydymo įstaigų. 2020 metais neigiamas finansinis rezultatas buvo 20-yje gydymo įstaigų.
Didžiausius teigiamus finansinius rezultatus pernai turėjo Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Utenos ligoninė, o didžiausius neigiamus – Panevėžio r. savivaldybės poliklinika ir Biržų ligoninė. Respublikinės Panevėžio ligoninės finansinis rezultatas buvo 7,5 mln. Eur (išskirtinai geriausias). Be šios ligoninės, bendras Panevėžio TLK veiklos zonos gydymo įstaigų finansinis rezultatas būtų neigiamas (– 1,5 mln. Eur).
Pagal sąnaudų ir pajamų santykį blogiausiai metus baigė Biržų ir Ignalinos rajono ligoninės bei Panevėžio r. savivaldybės poliklinika. Geriausiai – Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad 18-oje viešųjų gydymo įstaigų finansinė situacija 2021 metais buvo blogesnė nei 2020-aisiais. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono poliklinika, Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (PASPC) ir Utenos PSPC du metus iš eilės turėjo neigiamą ir blogesnį nei ankstesniais metais finansinį rezultatą. Įstaigos, baigusios metus neigiamai, yra nurodžiusios pagrindines neigiamo finansinio rezultato priežastis: dėl Covid-19 ligos padidėjusios veiklos sąnaudos, sumažėjęs planinių paslaugų teikimas, padidėjusios sąnaudos, susijusios su DU, komunalinėmis paslaugomis, vaistais ir medicinos priemonėmis ir kt.
Kalbėdama apie Panevėžio TLK veiklos zonos gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimus K. Kakariekienė pabrėžė, kad 2021 metų IV ketvirčio vidutinis gydytojų DU buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvine sutartimi nustatytas gydytojų pastoviosios dalies dydis (1518 Eur). Ir gydytojų, ir slaugytojų vidutinis DU tarp viešųjų įstaigų buvo didesnis nestacionarinėse įstaigose, lyginant jas su ligoninėmis. Palyginus 2020 ir 2021 metų IV ketvirčius, atlyginimų augimas taip pat buvo didesnis nestacionarinėse įstaigose. Visose gydymo įstaigose 2021 metų IV ketvirčio vidutinis medikų DU 1 etatui viršijo LNSS šakos kolektyvine sutartimi nustatytą pastoviosios dalies dydį, išskyrus Ignalinos ligoninę. Joje slaugytojų atlyginimas net nesiekė šio dydžio (1024 Eur).
Pasak K. Kakariekienės, įdomus dalykas yra tas, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos neprisitaiko prie gyventojų skaičiaus pokyčio: gyventojų mažėja, o etatų, tenkančių 1 tūkstančiui prirašytų asmenų, kai kuriose gydymo įstaigose išlieka daug. Pavyzdžiui, ypač didelis atotrūkis tarp prirašytų gyventojų ir personalo etatų yra pirminio lygio gydymo įstaigose, teikiančiose ir GMP paslaugas – Ignalinos poliklinikoje, Kupiškio PASPC, Zarasų PSPC. Jose 1 tūkstančiui prirašytų gyventojų atitinkamai tenka 11, 9 ir 8 personalo etatų.
Finansiniai gydymo įstaigų ir DU rezultatai sukėlė diskusijų tarp Stebėtojų tarybos narių. Jos pirmininkė Regina Mitrienė teiravosi, kas lemia tokius didelius DU skirtumus įstaigose.
Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Manfredas Žymantas tvirtino, jog nėra ko stebėtis, kad Ignalinos gydymo įstaigos vis turi blogiausius rezultatus. Anot jo, šios įstaigos stengiasi išlaikyti tas pačias paslaugas ir išlikti. Jam antrino Biržų r. savivaldybės atstovas Dalius Jakubėnas.
TLK direktoriaus Jono Narbuto nuomone, DU skirtumus lemia ūkininkavimo (organizacinės) ypatybės, skirtingas teikiamų paslaugų spektras. Direktorius pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Biržų ligoninė turėjo labai nuostolingą vaikų ligų skyrių, kurio dabar nebebus, tad situacija turėtų pagerėti. Tokia pati situacija ir Pasvalyje, kur nuostolingai veikė akušerijos skyrius.
J. Narbutas informavo: siekiant išsiaiškinti skirtumų priežastis ir giliau paanalizuoti situaciją, šįmet kiekviena TLK yra įpareigota pasirinkti kelias gydymo įstaigas ir atlikti išsamią analizę. Panevėžio TLK planuoja pasirinkti 4 įstaigas: Rokiškio, Visagino, Zarasų ir Kupiškio ligonines. Analizės rezultatai bus pateikti Valstybinei ligonių kasai. Tikimasi, kad išsami analizė padės išaiškinti daugiau priežasčių.
Panevėžio teritorinė ligonių kasos informacija